Bėgimas - sveikata

Efektyviausias būdas pagerinti fizinę ir emocinę sveikatą – bėgimas

Bėgimas – ne tik svorio metimui

Nors bėgimas – puikus būdas stiprinti kūno raumenis, tai ne vienintelis šio judėjimo pliusas.

Programos „Ruoškis bėgti" koordinatorė, bėgikė Ingrida Voicechovska sako, kad bėgimas stiprina viso kūno sveikatą – gerina virškinimą, stiprina širdį ir kraujotakos sistemos veiką, mažiną aukštą kraujo spaudimą, stiprina sausgysles bei raiščius.

Bėgdami taip pat sulėtinsite senėjimo procesus – bėgant organizme gerėja kraujo pratekėjimas į odą bei deguonies ir maistinių medžiagų pasisavinimas.

ai pritaria ir ilgų nuotolių bėgikas Egidijus Adomkaitis, vos per ketverius metus tapęs vienu greičiausių bėgikų šalyje.

„Pradėjus reguliariai bėgioti ne tik dingo nereikalingi kilogramai, bet ir sustiprėjo imunitetas, tapau darbingesnis, pradėjau geriau miegoti. Bėgiojant susiradau ir bendraminčių – emocinė sveikata taip pat pagerėjo. Atsirado socialinis bėgikų „burbulas", kuriame jaučiuosi puikiai", – džiaugiasi E. Adomkaitis.

Bėgimas mažina nerimą

Visi žinome, kad sportas gali būti naudingas mūsų fizinei sveikatai, tačiau ne taip dažnai susimąstome apie jo įtaką mūsų psichinei savijautai. Bėgimo metu kūne mažėja streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – todėl senka įtampos lygis, mažėja nerimas.

„Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą psichinę būklę, sulėtindamas smegenų ląstelių senėjimą bei skatindamas laimės hormono – endorfino – gamybą smegenyse. Reguliariai bėgiojant galima pajusti teigiamą poveikį kritiniam mąstymui, dėmesio koncentracijai, atminčiai bei emocinei būklei.

Reguliarus bėgiojimas iš tiesų gerina sveikatą, tačiau, kaip teigia patyrusi trenerė Lina Dranginytė, daugelis žmonių, norėdami sustiprinti savo kūną, padaro jam žalos. Pavyzdžiui, maratonams pradeda ruoštis paskutinę akimirką. „Bėgiojimas toks populiarus, nes yra visiškai nemokamas ir gana greitai formuoja kūną. Tačiau daugelis daro rimtų klaidų, kurios gali sukelti nugaros bei sąnarių traumų ar širdies ligų", – sako L.Dranginytė.

Priklausymas bendruomenei didina motyvaciją 

Abu bėgikai tikina, jog priklausant bendruomenei motyvacija bėgti padidėja, tad treniruotis tampa lengviau ir drąsiau.

„Tai sukelia teigiamus pokyčius fiziniame ir emociniame lygmenyje. Be to, priklausymas bėgimo klubui leidžia patirti bendruomeniškumo jausmą, ypač reikalingą mūsų emocinei sveikatai. Tai vienas iš būdų mažinti atskirtį bei jaustis, kad nuolat esi apsuptas motyvuojančių, palaikančių žmonių. Kartu su klubo nariais ne tik treniruojamės, bet ir aptariame savo tikslus, aiškinamės tinkamiausius būdus rezultatams gerinti, planuojame, kuriose bėgimo varžybose dalyvausime", – pasakoja E. Adomkaitis.

Pasak sportininko, bėgimo varžybos – tai puikus būdas bėgikams ne tik išsiaiškinti savo jėgas norimose distancijoje, tačiau ir pajusti palaikymą, vieningumo džiaugsmą kartu dalyvaujant renginiuose.

„Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais su bėgimo klubu planuojame dalyvauti „Rimi Vilniaus maratone" – kiekvienas nusibrėžiame savo tikslą, o taip pat siekiame ir bendro tikslo – laimėti komandos taurę. Komandinių bėgimų tikslų ir planų kūrimas motyvuoja treniruotis bei dar labiau palaikyti vieni kitus", – sako bėgikas.

Ketvirta klaida: visada bėgti vienodo ilgio distanciją. Tokie bėgikai, kurie pasirenka tam tikrą atstumą (pavyzdžiui, 3 km) ir visada jo laikosi, tikrai nėra retenybė. Bet tai netinkamas požiūris: jei pradedantysis bėgikas, kuris anksčiau nesportavo, bando įveikti tokį atstumą, tai jis visiems laikams atbaidys save nuo bet kokio bėgimo, jau nekalbant apie tai, kad bėgdamas tokią distanciją jis gali rimtai susižeisti. Patyrusiam bėgikui, o taip pat siekiant nuolatinio vystymosi ir pažangos, patartina bėgimo distanciją didinti pamažu.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/begimas-6-treneres-patarimai-kaip-tai-daryti-teisingai-ir-isvengti-sanariu-bei-sirdies-pazeidimu-1028-1124530?utm_medium=copied

Kuo naudingas bėgimas „Per daug darbe sėdžiu, reikia prasijudinti“, „noriu numesti svorio“, „tikiuosi geresnės savijautos“, „noriu būti aktyvesnis, o šalia namų yra stadionas“, „nieko nekainuoja, o ir laiką galiu pasirinkt bet kokį“ – gana dažni bėgimo pasirinkimo argumentai. „Prasijudinimas“ ir geresnė savijauta ilgojoje perspektyvoje yra gerokai daugiau nei galite įsivaizduoti. Mokslinių tyrimų duomenimis, užtenka vos 5–10 minučių bėgimo per dieną, kad teigiamai paveiktų žmogaus organizmą, 50 minučių per savaitę, jog reikšmingai pagerintų sveikatos rodiklius, 50 proc. sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, net 29 proc. sumažintų mirštamumą esant įvairioms kitoms priežastims. 123RF.com nuotr./Bėgimas Bėgimas / 123RF.com nuotr. 2008 m. paskelbti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos 20 metų vykdyto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, jog reguliarus bėgiojimas taip pat reikšmingai lėtina senėjimą: vyresnio amžiaus bėgikai yra sveikesni, aktyvus gyvenimas trunka reikšmingai ilgesnį laiką, o tikimybė gyventi ilgiau yra didesnė. Tyrimas parodė, kad bėgant laikui, atotrūkis tarp bėgiojančių ir nebėgiojančių vyresnio amžiaus žmonių gebėjimų tik didėjo. Bėgimas teigiamai veikia raumenis ir kaulus, pagerina apatinės nugaros dalies, taip pat kelių sąnarių būklę, padeda palaikyti sveiką svorį. Reguliariai bėgiojant, gerėja kognityvinė funkcija, pagerėja širdies veikla ir kraujotaka, mažėja kraujo spaudimas, teigiamai veikiamas gliukozės kiekis kraujyje – netgi sumažėja diabeto ir priešdiabeto rizika.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/gera-savijauta-suteikiantis-begimas-nuo-ko-pradeti-ir-svarbiausi-patarimai-1028-1643796?utm_medium=copied

Kuo naudingas bėgimas „Per daug darbe sėdžiu, reikia prasijudinti“, „noriu numesti svorio“, „tikiuosi geresnės savijautos“, „noriu būti aktyvesnis, o šalia namų yra stadionas“, „nieko nekainuoja, o ir laiką galiu pasirinkt bet kokį“ – gana dažni bėgimo pasirinkimo argumentai. „Prasijudinimas“ ir geresnė savijauta ilgojoje perspektyvoje yra gerokai daugiau nei galite įsivaizduoti. Mokslinių tyrimų duomenimis, užtenka vos 5–10 minučių bėgimo per dieną, kad teigiamai paveiktų žmogaus organizmą, 50 minučių per savaitę, jog reikšmingai pagerintų sveikatos rodiklius, 50 proc. sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, net 29 proc. sumažintų mirštamumą esant įvairioms kitoms priežastims. 123RF.com nuotr./Bėgimas Bėgimas / 123RF.com nuotr. 2008 m. paskelbti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos 20 metų vykdyto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, jog reguliarus bėgiojimas taip pat reikšmingai lėtina senėjimą: vyresnio amžiaus bėgikai yra sveikesni, aktyvus gyvenimas trunka reikšmingai ilgesnį laiką, o tikimybė gyventi ilgiau yra didesnė. Tyrimas parodė, kad bėgant laikui, atotrūkis tarp bėgiojančių ir nebėgiojančių vyresnio amžiaus žmonių gebėjimų tik didėjo. Bėgimas teigiamai veikia raumenis ir kaulus, pagerina apatinės nugaros dalies, taip pat kelių sąnarių būklę, padeda palaikyti sveiką svorį. Reguliariai bėgiojant, gerėja kognityvinė funkcija, pagerėja širdies veikla ir kraujotaka, mažėja kraujo spaudimas, teigiamai veikiamas gliukozės kiekis kraujyje – netgi sumažėja diabeto ir priešdiabeto rizika. Reguliarus bėgimas taip pat teigiamai veikia psichinę sveikatą: padeda kovoti su stresu, gerina miego kokybę, pakelia nuotaiką, padeda susikoncentruoti, yra reikšmingas sergant depresijai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/gera-savijauta-suteikiantis-begimas-nuo-ko-pradeti-ir-svarbiausi-patarimai-1028-1643796?utm_medium=copied

Kuo naudingas bėgimas „Per daug darbe sėdžiu, reikia prasijudinti“, „noriu numesti svorio“, „tikiuosi geresnės savijautos“, „noriu būti aktyvesnis, o šalia namų yra stadionas“, „nieko nekainuoja, o ir laiką galiu pasirinkt bet kokį“ – gana dažni bėgimo pasirinkimo argumentai. „Prasijudinimas“ ir geresnė savijauta ilgojoje perspektyvoje yra gerokai daugiau nei galite įsivaizduoti. Mokslinių tyrimų duomenimis, užtenka vos 5–10 minučių bėgimo per dieną, kad teigiamai paveiktų žmogaus organizmą, 50 minučių per savaitę, jog reikšmingai pagerintų sveikatos rodiklius, 50 proc. sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, net 29 proc. sumažintų mirštamumą esant įvairioms kitoms priežastims. 123RF.com nuotr./Bėgimas Bėgimas / 123RF.com nuotr. 2008 m. paskelbti Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos 20 metų vykdyto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, jog reguliarus bėgiojimas taip pat reikšmingai lėtina senėjimą: vyresnio amžiaus bėgikai yra sveikesni, aktyvus gyvenimas trunka reikšmingai ilgesnį laiką, o tikimybė gyventi ilgiau yra didesnė. Tyrimas parodė, kad bėgant laikui, atotrūkis tarp bėgiojančių ir nebėgiojančių vyresnio amžiaus žmonių gebėjimų tik didėjo. Bėgimas teigiamai veikia raumenis ir kaulus, pagerina apatinės nugaros dalies, taip pat kelių sąnarių būklę, padeda palaikyti sveiką svorį. Reguliariai bėgiojant, gerėja kognityvinė funkcija, pagerėja širdies veikla ir kraujotaka, mažėja kraujo spaudimas, teigiamai veikiamas gliukozės kiekis kraujyje – netgi sumažėja diabeto ir priešdiabeto rizika. Reguliarus bėgimas taip pat teigiamai veikia psichinę sveikatą: padeda kovoti su stresu, gerina miego kokybę, pakelia nuotaiką, padeda susikoncentruoti, yra reikšmingas sergant depresijai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/gera-savijauta-suteikiantis-begimas-nuo-ko-pradeti-ir-svarbiausi-patarimai-1028-1643796?utm_medium=copied

Gerą savijautą suteikiantis bėgimas: nuo ko pradėti ir svarbiausi patarimai

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/gera-savijauta-suteikiantis-begimas-nuo-ko-pradeti-ir-svarbiausi-patarimai-1028-1643796?utm_medium=copied